BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ziemos eilerasciai

Apšerkšniję mūsų žiemos,
Balta, balta - kur dairais. -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas. -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas. -
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių, -
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę - žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal…
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal. -
Pusnynuos nykštukai miega. -
Aukso žuvys po ledu. -
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo. -
O jos pamotė pikta …
Bet… senelė užusnūdo, -
Ir jos pasaka baigta.

Ties daržu,
Ties daržu
Stovi senis su ražu.
Styro ūsai –
Pagaliukai,
Blyksi akys –
Du angliukai…
Skrybėlė šiaudinė,
Nosis –
Burokinė…
O ant sniego senio nosies,
Ant ilgosios,
Raudonosios
Šoka žvirblis laibakojis,
Trypinėja
Apšarmojęs…
- Tu, žvirbleli,
Tu, čirkšly,
Ant stogų
Pašokt gali,
Ne ant senio nosies,
Nosies
Raudonosios…
Neužpykink sniego senio,
Neužpykink
Besmegenio.
Bus, žvirbleli, negražu,-
Duos tau senis
Su ražu.

Kaip graži žiema miške!
Apsigaubusi puikia
Skarele iš balto sniego,
Štai pušis gražuolė miega.
Į sniegų skraiste įveltas,
Pasinėrė beržas baltas.
Į pusnyną įsikasus,
Slepiasi jauna eglaitė.
Ir šermukšnių baltos kasos
Lyg po miego išsisklaidė.
Tartum smilktų laužo dūmai,
Apšerkšniję stovi krūmai.
Medžių galvos baltkepurės
Gal svajoja, gal jau snaudžia…
Neplazda jų baltos burės,
Miškas miega, nebegaudžia.
Sniego patalais užklotas,
Miega žiemą miško plotas.
Gera žiemą eit per girią,-
Tik pusnynas kelia skiria.
Pirmas pėdas nubridai,
Vis nauji miške vaizdai.
Nei kelelio, nei takučio,
Spindi šerkšnas ant šakučių.
Rodos, švelnios rankos baltos
Apkabins tave nekaltos.
Bet vos palietei spyglius –
Tuoj šakelės nusigando,
Sniego adatų įklius
Į rankoves ir už sprando.
Juokdamasis šluostais, purtais.
Nusikratęs miško burtais,
Vėl klampoji per kelmynes –
Pirmas taką čia
pramynęs.

Su rogutėm išlenktom
Žvilgančiom alėjom,-
Lekiam, lekiam mes, maži,
Greitesni už vėją.

Tviska snaigės sidabru,
Trapios ir mažutės.
Taip noretumėm ir mes
Snaigėmis pabūti.

Pablizgėti laukuose,
Pasisukt alėjoj,
Lėkt žiemužės takeliu
Ir pralenkti vėją.

Mes nulipdėm Sniego Senį - Sniego Senį Besmegenį.

Na, o Senis Besmegenis:
-  Nesmagu, vaikai, be Senės!

Mes nulipdėm Seniui Senę -
Kaip ir Senis - Besmegenę.

Na, o Senė Besmegenė
Anūkėlių užsimanė.

Mes papustėm delnukus
Ir nulipdėm anūkus.

Patiko (2)

Rodyk draugams

1 komentaras | “ziemos eilerasciai”

  1.   CHADE rašo:

    per daug vaikiskas

Rašyk komentarą